Ilgiau trunkantys lietingi orai sodininkams kelia nemažai klausimų. Kodėl augalai pradeda gelsti, nors drėgmės jiems tikrai netrūksta? Ar po gausaus lietaus reikia papildomai tręšti? O gal pirmiausia reikėtų padėti augalams atsigauti?
Svarbiausia neskubėti. Gelstantys lapai po lietingo laikotarpio nebūtinai reiškia, kad dirvoje trūksta trąšų. Jeigu dirva ilgai išlieka permirkusi, augalo šaknims gali trūkti deguonies, todėl sutrinka jų veikla ir maisto medžiagų pasisavinimas. lai kenčia nuo drėgmės pertekliaus?
Lietus augalams būtinas, tačiau problema atsiranda tuomet, kai vandens dirvoje yra per daug ir jis negali pakankamai greitai nutekėti.
Užmirkus dirvai, jos poras užpildo vanduo, todėl šaknų zonoje sumažėja deguonies. Šaknų veikla silpnėja, gali sutrikti vandens ir maisto medžiagų pasisavinimas, lėtėti augimas.
Dažniau su drėgmės pertekliumi susiduria augalai, augantys sunkiose, prastai drenuojamose dirvose, žemesnėse sklypo vietose ar vazonuose be tinkamo drenažo.
Svarbu suprasti, kad keli lietingi vakarai dar nereiškia, jog dirva užmirko. Vertėtų sunerimti, kai vanduo ilgai telkšo dirvos paviršiuje, o žemė prie šaknų ilgą laiką išlieka prisotinta vandens.
Kokie požymiai gali rodyti, kad augalui per daug drėgmės?
Drėgmės perteklių gali lydėti keli požymiai:
- gelstantys lapai;
- sulėtėjęs augimas;
- vystanti antžeminė augalo dalis, nors dirva drėgna;
- silpstantis augalas;
- ilgiau trunkant nepalankioms sąlygoms – šaknų pažeidimai ir puviniai.
Tačiau svarbu nevertinti vieno požymio atskirai. Pavyzdžiui, lapų geltimą gali sukelti ne tik drėgmės perteklius, bet ir maisto medžiagų trūkumas, šaknų pažeidimai, ligos ar natūralus senesnių lapų nykimas.
Ar stiprus lietus išplauna trąšas?
Vienareikšmio atsakymo nėra. Maisto medžiagų judėjimas dirvožemyje priklauso nuo kritulių kiekio, dirvožemio savybių, drenažo, maisto medžiagos formos ir kitų veiksnių.
Pavyzdžiui, užmirkusiame dirvožemyje gali suprastėti azoto pasisavinimas, o dalis azoto gali būti prarandama dėl išplovimo ar denitrifikacijos. Tačiau tai nereiškia, kad po kiekvieno stipresnio lietaus būtina iš karto papildomai tręšti. ikia įvertinti konkrečią situaciją: ar dirva tik drėgna, ar iš tiesų užmirkusi, kaip atrodo augalai ir ar jie toliau aktyviai auga.
Ar galima tręšti, kai dirva labai šlapia?
Jeigu dirva permirkusi, pirmiausia reikėtų sulaukti, kol vandens perteklius nutekės ir šaknų zonoje pagerės oro sąlygos.
Papildomas tręšimas neišspręs deguonies trūkumo šaknų zonoje. Kai šaknų veikla sutrikusi, augalas gali prasčiau pasisavinti maisto medžiagas net ir tuomet, kai jų dirvoje pakanka. Prisotintame vandens dirvožemyje silpnėja ir kalio pasisavinimas, nes jo įsisavinimui svarbi aktyvi šaknų veikla ir pakankamas deguonies kiekis. reikėtų ne automatiškai „po lietaus“, o atsižvelgiant į augalo poreikius ir dirvos būklę.
Ką daryti po ilgesnio lietingo laikotarpio?
1. Patikrinkite dirvos drėgmę
Nevertinkite dirvos tik pagal jos paviršių. Viršutinis sluoksnis gali atrodyti pradžiuvęs, nors giliau, šaknų zonoje, drėgmės vis dar pakanka.
2. Nelaistykite vien iš įpročio
Lietingu laikotarpiu automatinį ar įprastą laistymo režimą reikėtų koreguoti pagal faktinę dirvos drėgmę.
Ypač svarbu patikrinti vazoninius augalus: vanduo neturėtų ilgai stovėti padėkluose ar dekoratyviniuose vazonuose be nutekėjimo angų.
3. Nevaikščiokite po labai šlapią dirvą
Šlapias dirvožemis lengviau susispaudžia. Sumažėjus porų kiekiui, blogėja oro apykaita, vandens nutekėjimas ir sąlygos šaknims augti. ikėtų skubėti intensyviai purenti ar kasti labai šlapios dirvos. Geriau palaukti, kol ji pradžius ir nebelips prie įrankių.
4. Pasirūpinkite geresne oro cirkuliacija
Tankiai augančius pomidorus, agurkus ir kitus augalus reguliariai apžiūrėkite. Prireikus pašalinkite stipriai pažeistus ar ligotus lapus ir pasirūpinkite, kad augalai nebūtų pernelyg sutankėję.
Augalų priežiūros darbus geriau atlikti, kai lapija sausa.
5. Stebėkite augalus, o ne tik kalendorių
Po lietingo laikotarpio svarbiausia stebėti, ar augalas formuoja naujus lapus, žiedus ir vaisius, ar augimas sustojo.
Būtent augalo būklė, jo augimo tarpsnis ir dirvos drėgmė turėtų padėti nuspręsti, kokių priemonių imtis toliau.
Biostimuliatorius ar trąšos – kuo jie skiriasi?
Tai nėra tas pats.
Biostimuliatoriaus paskirtis – padėti augalui lengviau įveikti stresą ir atsistatyti po nepalankių aplinkos sąlygų.
Trąšų paskirtis – aprūpinti augalą jo augimui, žydėjimui ir derėjimui reikalingomis maisto medžiagomis.
Jeigu augalai patyrė stresą dėl sausros, karščio, staigių orų pokyčių ar užmirkimo, galima naudoti biostimuliatorių PLANT STIM, skirtą augalams po abiotinio streso. Jis gali būti naudojamas per šaknis arba lapus pagal produkto naudojimo rekomendacijas. klė normalizuojasi ir augalai aktyviai auga, galima tęsti jų augimo tarpsnį ir poreikius atitinkantį tręšimą.
Vasaros viduryje pomidorai, agurkai, paprikos, cukinijos ir daugelis kitų daržovių intensyviai auga ir dera. Joms galima rinktis tirpias trąšas skanioms daržovėms, skirtas daržovėms tręšti visu vegetacijos laikotarpiu – nuo daigų iki derėjimo. Trąšų sudėtyje yra azoto, fosforo, kalio, magnio, sieros ir mikroelementų. klausimai apie augalų priežiūrą po lietaus
Ar geltoni lapai po lietaus visada reiškia, kad trūksta azoto?
Ne. Lapai gali gelsti ir dėl užmirkimo, sutrikusios šaknų veiklos, maisto medžiagų pasisavinimo problemų, šaknų pažeidimų ar ligų. Todėl prieš tręšiant svarbu įvertinti ne tik lapų spalvą, bet ir dirvos drėgmę bei bendrą augalo būklę.
Ar reikia tręšti po kiekvieno stipraus lietaus?
Ne. Vien lietus nėra pakankama priežastis papildomai tręšti. Tręšimo poreikį reikia vertinti pagal augalą, jo augimo tarpsnį, dirvos sąlygas ir iki tol taikytą tręšimą.
Kada galima tręšti po lietingo laikotarpio?
Kai dirva nebėra permirkusi, vandens perteklius nutekėjo, o augalo šaknys gali normaliai funkcionuoti. Trąšas naudokite pagal konkretaus produkto rekomendacijas ir neviršykite nurodytų normų.
Ar galima purenti labai šlapią dirvą?
Geriau ne. Dirbant labai šlapią dirvą galima pažeisti jos struktūrą ir ją suspausti. Palaukite, kol dirva pradžius ir taps tinkama darbui. svarbiausia neskubėti
Lietingu laikotarpiu augalams ne visada reikia daugiau trąšų. Kartais svarbiausia yra sulaukti, kol iš dirvos pasišalins vandens perteklius, stebėti augalų būklę ir tik tada pasirinkti tinkamą priežiūros priemonę.
Jeigu augalas patyrė stresą, pirmiausia galima padėti jam atsigauti. Kai sąlygos normalizuojasi ir augalas vėl aktyviai auga, galima tęsti jo poreikius atitinkantį tręšimą.
Sėkminga augalų priežiūra prasideda ne nuo kuo didesnio priemonių kiekio, o nuo gebėjimo atpažinti, ko augalui iš tiesų reikia.
