Rudenį sode pirmiausia atliekamas sanitarinis genėjimas: šalinamos nudžiūvusios, nulūžusios ir pažeistos šakos. Stipresnį obelų ir kriaušių formavimą dažniausiai verta atidėti vasariui ar kovui, o vyšnias, trešnes ir slyvas geriau genėti vegetacijos metu. Šviežią pjūvį galima papildomai apsaugoti sodo tepalu.

Purškiamas sodo tepalas žaizdoms po genėjimo, skiepijimo ir žievės įtrūkimams.

Kamienų apsauga nuo graužikų žiemą. Bespalvė, nekeičia sodo vaizdo.

Rudeninės trąšos vaismedžiams ir vejai: stiprina šaknyną prieš žiemą.
Į paštomatą pristatome nemokamai nuo 40 €.
Ar galima genėti medžius rudenį?
Rudenį pirmiausia verta atlikti sanitarinį genėjimą, tai yra pašalinti nudžiūvusias, nulūžusias, stipriai pažeistas, besitrinančias ar į lajos vidų augančias šakas. Tokį genėjimą galima atlikti bet kuriuo metu, nes sergančios ir pažeistos šakos sode yra infekcijos židinys.
Obelis ir kriaušes genėti ramybės laikotarpiu galima, tačiau vėlyvą rudenį žaizdos beveik negyja: audiniai atsistato tik atšilus. Dėl to didesnius formuojamojo genėjimo darbus dažniausiai geriau atidėti vasario ar kovo mėnesiui, kai jau nespaudžia stiprūs šalčiai, o iki vegetacijos pradžios lieka nedaug laiko. Rudenį apsiribokite tvarkymu, ypač jei medis jaunas arba nusilpęs.
Vyšnių, trešnių, slyvų ir kitų kaulavaisių vėlyvą rudenį stipriai genėti nerekomenduojama. Šaltu ir drėgnu metu jiems didesnė rizika užsikrėsti sidabralape ir bakteriniu vėžiu, o žaizdos užsitraukia lėtai. Pagrindiniam šių medžių genėjimui paprastai tinkamesnis metas yra vasara po derliaus nuėmimo arba pavasaris, jau prasidėjus vegetacijai.
Kaip taisyklingai genėti medžius?
Genėkite sausą dieną, kai oro temperatūra yra virš nulio. Nepradėkite darbo likus kelioms dienoms iki prognozuojamų stiprių šalčių: sušalusi mediena trapi, o šviežias pjūvis lengviau pažeidžiamas.
- Naudokite tik aštrias ir švarias genėjimo žirkles (sekatorius) bei pjūklą. Bukas įrankis traiško audinius, todėl žaizda gyja sunkiau. Jei genite kelis medžius ir įtariate ligą, įrankius tarp medžių nuvalykite spiritu.
- Storesnę šaką pjaukite trimis pjūviais. Pirmiausia iš apačios įpjaukite šaką maždaug 20 iki 30 cm nuo kamieno, tada nupjaukite ją iš viršaus šiek tiek toliau, ir tik tada pašalinkite likusį kelmelį. Taip nukrisdama šaka nenuplėš žievės juostos nuo kamieno.
- Nepalikite ilgo stuobrelio, bet nepjaukite ir visiškai prie pat kamieno. Išsaugokite natūralų šakos pagrindo sustorėjimą, vadinamą šakos žiedu: iš jo audinių formuojasi antvarža, kuri užtraukia žaizdą.
- Genėkite saikingai. Paprastai per vieną kartą nerekomenduojama pašalinti daugiau kaip maždaug ketvirtadalio lajos. Jei medis labai tankus ar ilgai negenėtas, lają atnaujinkite palaipsniui, per kelis sezonus.
- Nugenėtas šakas išvežkite iš sodo. Po medžiais paliktos sergančios šakos ir lapai dažnai tampa infekcijos šaltiniu kitą pavasarį.
Kaip apsaugoti medžio žaizdas po genėjimo?
Nupjovus šaką lieka atviras audinių paviršius. Smulkių, taisyklingai atliktų pjūvių dengti nebūtina: medis juos paprastai izoliuoja pats. Didesnes ar jautresnes žaizdas, mechaninius pažeidimus ir žievės įtrūkimus verta papildomai apsaugoti, ypač jei laukia drėgnas ir vėsus ruduo.
Tam skirtas purškiamas sodo tepalas PROTECTOR 4TREE, apsaugantis medžių, krūmų ir bonsų žaizdas po genėjimo, skiepijimo, įvairių pažeidimų bei žievės įtrūkimų. Jis sukuria apsaugą nuo išdžiūvimo, trūkinėjimo, per didelio syvų išsiskyrimo ir žalingų aplinkos veiksnių.
Aerozolis tinka ir sausiems, ir drėgniems paviršiams, veikia tiek vėsiu, tiek šiltu oru, o rudos spalvos danga saulėje neišblunka, tad medis atrodo natūraliai. Purškiant nesitepa rankos ir drabužiai, priemonė pasiekia ir sunkiai prieinamas vietas.
Kaip naudoti? Prieš naudojimą gerai suplakite. Purkškite 15–20 cm atstumu ant nugenėtos ar pažeistos augalo dalies, kol ji tolygiai pasidengs spalva.
Kokių klaidų dažniausiai pasitaiko genint rudenį?
Dažniausia klaida yra manyti, kad rudenį reikia stipriai išgenėti visus medžius. Tinkamas genėjimo laikas priklauso nuo medžio rūšies, amžiaus ir būklės.
Taip pat venkite:
- šalinti per daug šakų vienu metu;
- genėti lyjant arba per rūką;
- genėti spaudžiant šalčiui ar likus kelioms dienoms iki stiprių šalčių;
- dirbti bukais ar nešvariais įrankiais;
- palikti ilgus šakų stuobrelius arba pjauti prie pat kamieno, nupjaunant šakos žiedą.
Saikingas ir tinkamai atliktas genėjimas padeda prižiūrėti lają, pašalinti pažeistas šakas ir išlaikyti medį sveikesnį ateinančiam sezonui.
Ką dar verta padaryti medžiams rudenį?
Genėjimas yra tik vienas iš rudens darbų. Kol dar nesušalo dirva, verta pasirūpinti dar dviem dalykais, nuo kurių priklauso, kaip medis peržiemos.
Kamienų apsauga nuo graužikų. Žiemą kiškiai, pelės ir stirnos graužia jaunų medelių žievę, o apgraužtas kamienas dažnai reiškia prarastą medį. Kamienus galima apsaugoti mechaniškai arba patepti kamienų apsauga ARMADURA: ji bespalvė, tad sodo vaizdo nekeičia. Tepama prieš prasidedant šalčiams, sausu oru.
Rudeninis tręšimas. Rudenį medžiams reikia ne azoto, kuris skatintų naujus ūglius, o kalio ir fosforo, kad sumedėtų prieaugis ir sustiprėtų šaknys. Tam skirtos rudeninės trąšos vejoms, sodo ir daržo augalams: organinių ir mineralinių medžiagų mišinys be chloro, tinkantis ir vaismedžiams, ir vejai. Patręšti geriausia rugsėjį ar spalį, kol dirva dar šilta.
Dažniausiai užduodami klausimai apie medžių genėjimą rudenį
Kada galima pradėti genėti obelis rudenį?
Sanitarinį genėjimą galima atlikti, kai nukrinta lapai ir medis pereina į ramybės būseną, dažniausiai nuo spalio pabaigos. Didesnį formuojamąjį genėjimą paprastai geriau atidėti iki vasario ar kovo. Genėjimui rinkitės sausą dieną, kai temperatūra virš nulio.
Ar galima rudenį genėti slyvas ir vyšnias?
Stipraus vėlyvo rudens genėjimo geriau vengti, nes šaltu ir drėgnu metu kaulavaisių žaizdos gyja lėtai, o rizika užsikrėsti sidabralape ir bakteriniu vėžiu didesnė. Pagrindiniam genėjimui tinkamesnė vasara po derliaus arba pavasaris, prasidėjus vegetacijai. Sausas, nulūžusias ar sergančias šakas pašalinti galima bet kada.
Ar visas genėjimo žaizdas reikia tepti sodo tepalu?
Ne. Smulkius ir taisyklingai atliktus pjūvius medis paprastai izoliuoja pats. Papildoma apsauga aktualiausia didesnėms ar jautresnėms žaizdoms, žievės įtrūkimams ir kitiems pažeidimams.
Kuo apsaugoti didesnę žaizdą po genėjimo?
Galima naudoti purškiamą sodo tepalą PROTECTOR 4TREE, skirtą medžių, krūmų ir bonsų žaizdoms po genėjimo, skiepijimo bei kitų pažeidimų apsaugoti. Purškiama 15–20 cm atstumu, kol paviršius tolygiai pasidengia spalva.
Ar galima genėti medžius šaltyje?
Spaudžiant šalčiui genėti nereikėtų: sušalusi mediena trapi, pjūvis būna nelygus, o žaizda iki atšilimo lieka atvira. Palaukite dienų, kai temperatūra virš nulio ir sausa.
Rekomenduojami produktai rudens darbams sode
- Purškiamas sodo tepalas PROTECTOR 4TREE, 500 ml aerozolis medžių, krūmų ir bonsų žaizdoms po genėjimo, skiepijimo, pažeidimų bei žievės įtrūkimų apsaugoti. Prieš naudojimą suplakti, purkšti 15–20 cm atstumu, kol paviršius tolygiai pasidengia spalva.
- Kamienų apsauga ARMADURA, 3 kg medelių kamienams apsaugoti nuo kiškių, pelių, stirnų ir kitų graužikų. Bespalvė, tepama sausu oru prieš prasidedant šalčiams.
- Rudeninės trąšos vejoms, sodo ir daržo augalams granuliuotos organinių ir mineralinių medžiagų trąšos be chloro rudeniniam vaismedžių, uogakrūmių ir vejos tręšimui. Stiprina šaknyną ir padeda pasiruošti žiemai.





